Motinai Žemei

Perbraukiu ranką per Žemės veidą vagotą,

Sutvinksi bambagysle melsva.

Tu žadėjai man visą pasaulį,

Bet manoje širdy - Lietuva.

Į žvaigždes krentu veidu į viršu,

Ir nušvinta tartaro tamsa,

Nors žinau - niekada čia negrįšiu, 

Bet palieku dalelę savęs.

Papūčia vėjas, mėnulis išnyksta

Suspaudžia lūpas kietąsias Šiaurys

Tik debesėlis - kojom į viršų

Spindi danguje manos seserys

Palengva kalasi melsva gėlelė,

Nusibraukus nuo veido dulksnas.

Dar nušvis manoji saulelė,

Dar išauš manoji aušra.