Antropofagui

Užbėriau saują žemių

Ir sudeginau nuotraukas tavas,

Gabalas po gabaliuko suvalgau,

Kas ankščiau buvo mano žmona

Likęs pirštas rodo į viršų.

Vėl patekės Saulė, prasidės diena

Ir vistiek naktį kiekvieną

Veida man glostys mylimosios ranka.

Recent Posts

Kovo idos Nurieda grindimis galva Medūzos. Kovo idos Krauju parausta vėliava taikos. Kovo idos Howetxeriai suvarpo rudą paltą. Kovo idos...

Aš kovoju ne po vėliava, Ir ne po herbu valstybės. Širdies negraužia sąžinės balsas, Bei apleistos dorybės. Mirtis mana apverkta ar...

Krauna žiedus obelai, Krenta ašaros ir krušos gabalai Jautriausios žaizdos šašta ilgai. Graužian pievoje duoti pažadai Praėjo mėnesiai,...