Orfėjui

Nakties blausos blaškaisi, juodasis Orfėjai,

Groji ašaromis ir stygomis širdžių,

Gyvatę užmušei ir užpyliai spiritu.

Bakchantės saugo lašelį jos nuodų.

Bastaisi lygi prieblandų aušros,

Trenkiantis mira ir viskiu.

Balti milteliai nepalengvina kančios,

Ašaromis juokies juoku karčiu.

Siurbtelėjus Lėtos vandenų,

Jaunikiu ne tave, o Hadą vadinu.

Tegu Acherontas skalauju skruostas jautrius,

Ant sprando jusi pirštus plonus.

O aš - tavoji Euridikė.