Gimtiesiems namams

Mamos rankose šoko vazonai,

Ir skambėjo gegutės daina.

Tau žuvelė žadėjo ką nori,

Bet galvoj tau tik liepa gimta.

Nebeliko pirkių jaunystės,

Nebeliko vaikystės miškų.

Tempia kovarniai mirusią katę,

Jai akis iškabinę snapu.

Recent Posts

Kovo idos Nurieda grindimis galva Medūzos. Kovo idos Krauju parausta vėliava taikos. Kovo idos Howetxeriai suvarpo rudą paltą. Kovo idos...

Aš kovoju ne po vėliava, Ir ne po herbu valstybės. Širdies negraužia sąžinės balsas, Bei apleistos dorybės. Mirtis mana apverkta ar...

Užbėriau saują žemių Ir sudeginau nuotraukas tavas, Gabalas po gabaliuko suvalgau, Kas ankščiau buvo mano žmona Likęs pirštas rodo į...