Dezdamonai

Mano saujoje gūžės mėnulis,

Tavo delne šoko ruduo,

Nekalti buvome tarsi žvakės

Nes rubinas, tai meilės akmuo.

Švelniu bučiniu paliečiu kaktą,

Šalti pirštai sugniaužią kaklą,

Kekšė, sušnabždu;

Kekšė, klykiu iš plaučių gylumų.

Butelio dugnas trenkias į galvą,

Pasipyla degtinės versmė,

Karštas kraujas, prakaito upelis

Ir lūpomis juntama kartėlio gelmė.

Kur skėpetėlė drebančiomis lūpomis šnabždu,

Šiurkščiu liežuviu žandą užkabinu,

Užsimerkęs Kasijų bučiuojantį tavo odą regiu

Ir vienu greitu trūktelėjimu širdgėlą baigiu.