Brangiajam Vilniui

Viršuliškių betoninė panaroma

Prašoka pro langą autobuso

Balandis nuskrenda su plieno knopke galvoje

Ir bomžas tiesia į tave pirštus

Šnabždėdamas į barzdą “pan, gal turite trzy eurus?”

Ir rėžią daugiaukščiai veną pilna kraujo

Užplūsta jis smulkius dangaus kapiliarus

Kad įsimylėjliai seilėtus ir kartotų

“Ak, tik pažiūrėk koks rožinis dangus”

Vilniau, o vis dèlto koks tu beprotiškai gražus